Interviu su Josip K.

Josipai, papasakokite šiek tiek apie save. Kaip atėjote į šią profesiją ir kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su „Linara FairCare“?

Nuo 2010 metų dirbau savanoriu Šv. Baltramiejaus asociacijoje Knine. Tai organizacija, padedanti žmonėms su negalia ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, todėl šį darbą labai pamilau. Mano draugė dirbo Vokietijoje kaip priežiūros darbuotoja ir pasiūlė pabandyti ir man, nes galima gerai uždirbti, o darbas yra labai žmogiškas. Internete radau kelias agentūras, tarp jų ir „Linara“. Pirmiausia paskambinau jums – taip ir prasidėjo mūsų bendradarbiavimas.

Jūs turite didelę šeimą. Kaip šeima vertina jūsų darbą Vokietijoje? Kas padeda palaikyti ryšį išvykus?

Mano šeima supranta, kad dirbu dėl mūsų pragyvenimo. Vaikai turi lankyti mokyklą, o pinigų visada reikia, todėl mes vieni kitus suprantame. Žinoma, labai jų pasiilgstu, bet toks jau gyvenimas.

Šeimos, kuriose dirbote, dažnai pabrėžia jūsų kantrybę ir rūpestingumą. Kaip tai paaiškintumėte – ar tai charakterio bruožas, ar patirties rezultatas?

Kantrybė yra mano stiprybė, kurios išmokau per gyvenimą, nes pats esu žmogus su negalia. Esu Kroatijos karo veteranas ir karo invalidas. Kare ir ligoninėse mačiau labai daug, todėl kantrybė tapo mano dalimi. Be jos šiandien negalėčiau dirbti.

Kartais prižiūrimi asmenys būna labai reiklūs. Kas jums padeda išlikti ramiam? Ar turite savo metodą?

Žinoma, kai kurie žmonės yra labai reiklūs, bet per daugelį metų tampi šiek tiek ir psichologu. Stengiuosi juos nuraminti šypsena ir trupučiu humoro.

Jūsų vokiečių kalbos lygis – B1. Kokiose situacijose jums sunkiausia ir kaip elgiatės, kai pritrūksta žodžių?

Kai kuriose situacijose buvo sunku, bet beveik viską priėmiau su humoru, kad prižiūrimi žmonės būtų ramesni, geresnės nuotaikos ir mažiau nervingi.

Esate ne tik patyręs prižiūrėtojas, bet ir baigėte IQH kursą bei mokymus darbui su demencija sergančiais žmonėmis. Kas šiuose mokymuose buvo svarbiausia?

Visi mokymai buvo labai naudingi, ypač dabar, kai dirbu šeimoje, kurioje močiutė serga sunkia demencija. Viskas, ko išmokau, man labai padeda kasdieniame darbe.

Ką patartumėte žmogui, kuris svarsto apie darbą Vokietijoje, bet dar abejoja? Nuo ko reikėtų pradėti?

Naujokams rekomenduočiau pasirūpinti kantrybe ir pagarba pacientams. Tačiau taip pat svarbu užsitarnauti pagarbą – tiek iš prižiūrimų žmonių, tiek iš jų šeimos.

Kaip vertinate bendradarbiavimą su „Linara FairCare“? Kas jums svarbiausia?

Bendradarbiavimą su „Linara“ vertinu kaip puikų ir paremtą tarpusavio pagarba. Man svarbiausia, kad bet kuriuo metu galiu jiems paskambinti, jei kyla problemų, kurias reikia spręsti.